Pasirodo, net ir tokiame paprastame dalyke kaip keptų bulvių gaminimas yra spąstų, kurių neaplenkus, kažkas keptuvėje tikrai iškeps, bet tai bus aiškiai ne toks patiekalas, koks turėtų būti.
O keptos bulvės turėtų atrodyti apetitą keliantis vaizdas, su auksine plutele, kalibruotu pjūviu. Daugeliui žmonių kepta košė, taip galima pavadinti, tiksliau, vadinti tą masę, kuria jie stengiasi pamaitinti savo artimuosius ir svečius.
Tikriausiai nieko nuostabaus, kad draugas iš Baltarusijos mane išmokė, kaip teisingai kepti bulves. Kažin, bet ši tauta apie visų rūšių bulves žino labai daug.
Mano mokymas prasidėjo nuo to, kad draugas, skeptiškai žvelgdamas į mano keptuvę, pasakė:
– Na, šiandien dar pakentėsime, o rytoj kartu nueisime į parduotuvę, duosiu tau keptuvę, ant kurios kepti bulves bus vienas malonumas.
Draugui nepatiko nei mano mėgstamos keptuvės tūris, nei jos dugno storis, nei medžiaga, iš kurios ji pagaminta. Bėgdamas į priekį pasakysiu, kad Svetlana ištesėjo duotą žodį, išrinko man masyvią ketaus keptuvę aukštais kraštais, o į mano nedrąsią pastabą, kad ji per sunki, ironiškai atsakė
: – Su ja juk nevažiuosi stovyklauti, kažkaip rasi jėgų ją pernešti nuo viryklės iki kriauklės!
Bet grįžkime prie mūsų proceso. Išsiaiškinau, kaip teisingai pjaustyti bulves, pasirodo, geriausia jas pjaustyti strypeliais po septynis milimetrus. Labai svarbu, kad strypeliai būtų vienodi, tada bus labai lengva kepti, bulvės tolygiai įkais, neliks drėgnos ir neatrodys per daug iškepusios bulvės.
Bulvės su aiškiu krakmolo pertekliumi kepti netinka
.
Jei vis dėlto gavote tokių bulvių, yra išeitis – pamirkykite šakninę daržovę penkiolikai minučių vandenyje, tačiau nepamirškite po to jos nusausinti.
.
Svarbus niuansas – ant keptuvės nėra dangčio, todėl Svetlana man padovanojo šį įtaisą, kaip ji sakė, nesukomplektuotą, kad bulvių keptuvė niekur kitur nebūtų naudojama. Tokios jų taisyklės tėvynėje
… Kai bulvės supjaustytos, keptuvė ir aliejus įkaitinti, galime išsidėlioti batonus. Bet negalima maišyti, ką aš darydavau, reikia leisti bulvėms iškepti. O tada „trukdyti” mūsų bulvių nereikia, maišyti daugiau nei tris kartus, pasak draugės, tiesiog nepadoru.
Dar vienas Svetlanos patarimas – nesūdykite būsimo patiekalo iš karto. Visus prieskonius, ne išimtis ir druska, reikėtų dėti likus penkioms minutėms iki virimo
Galbūt mano draugės patarimai kai kam pasirodys juokingi, tačiau dėl to jie netaps mažiau praktiški ir naudingi. Išbandykite!
Gero apetito!
Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.