Kad ir kaip gražiai supakuoti profesionalių kepyklų kepiniai, jie visada pralaimi kepiniams, pagamintiems iš naminės tešlos, su meile paruoštiems jūsų pačių rankomis. Šviesus Prisikėlimas visai netoli, todėl jau dabar turėtumėte pagalvoti, kaip šiai šventei pradžiuginti artimuosius velykiniais pyragais ir kitais skanėstais.

Kad būtų lengviau skaičiuoti, kepimui skirtų produktų kiekiui naudojau vieną kilogramą miltų. Jo reikės: 1) miltų, kurie bus naudojami kaip miltai. 2) miltų, kurie bus naudojami kaip miltai:
– pusės litro kefyro;
– pusės kilogramo cukraus;
– pusė kilogramo sultenių;
– trys šimtai gramų sviesto;
– penkiasdešimt gramų mielių;
– penki kiaušiniai;
– penki desertiniai šaukštai brendžio;
– vieno citrusinio vaisiaus (citrinos arba apelsino, pasirinkite) žievelę;
– vanilės.

Kaip įprasta, pradedame nuo opara. Kefyrą šiek tiek pašildome, jame ištirpiname mieles, penkis šaukštus cukraus ir pusę puodelio miltų. Gerai išmaišykite maišytuvu ir palikite oparą šiltoje vietoje.
Sultenes apie pusvalandį džiovinkite verdančiame vandenyje ant popierinio rankšluosčio.
Sviestą ištirpinkite ant „vandens vonelės”, atvėsinkite, supilkite į oparą kartu su kiaušiniais. Supilkite į šį indą visą likusį cukrų ir suberkite vanilę, suplakite, bet ne maksimaliu mikserio greičiu, geriau skirti daugiau laiko maišymui. Įpusėjus procesui supilkite brendį ir žievelę.

Jei miltus persijojote du kartus – bus gerai, bet, kaip sakoma, Dievas myli trejybę, todėl, netingėkite dar kartą padirbėti su sieteliu, po to praturtintus oru miltus įmaišykite į oparą.
Kai tešla nebelips, palikite ją ramybėje po medvilniniu rankšluosčiu.
Padvigubinus tūrį, į tešlą įmaišykite sultenių, tada vėl leiskite būsimiems pasočiams pailsėti, kol atgaus tūrį.
Kaip ir sijojant miltus, tešlą reikia minkyti tris kartus, neleidžiant jai sustingti.

Paskutinis tešlos „priartėjimas” bus jau formelėse karoliukams. Kai masė užpildys du trečdalius tūrio, laikas siųsti karoliukus į orkaitę.
Po keturiasdešimties minučių orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių Celsijaus, reikia duoti jiems pailsėti ant šono, kad jie „nesėdėtų”.

Karoliukų puošimas yra kūrybinis reikalas, kiekviena šeimininkė tai daro savaip, tačiau, kaip ir tešlai, būtina naudoti kokybiškus natūralius ingredientus.

Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.

