Marinuokime kopūstus kartu ir kartu prisiminkime kai kuriuos niuansus, be kurių negalime apsieiti. Turime gauti tokius kopūstus, kurie patiktų mūsų artimiesiems ir nesukeltų sumišusių žvilgsnių po klausimo: „Na, kaip tau patiko mano kopūstai?”.
Žinoma, pradėkime nuo pirkimo. Visi tinkamiausi rauginti kopūstai turi būti baltais lapais. Tai paprastai būna vėlyvosios veislės. Be to, rinkdamiesi šakniavaisius, būtinai patikrinkite jų tankumą. Jei rankose turite „balionėlį”, iš karto jį meskite į šalį, nešvaistydami pinigų ir laiko eksperimentams.
Kambario temperatūroje kopūstai turėtų rūgti dvi tris dienas, po to juos reikia nuleisti į rūsį (idealu) arba rasti vietą šaldytuvo tūryje.
Nepamirškite apie kasdienį dujų išleidimą iš indo su kopūstais. Tam reikia ilgos, siauros medinės mentelės, jokiu būdu ne metalinės. Būtinai padėkite ją ant dugno, kad užtikrintumėte gerą kopūstų ventiliaciją.
Apskritimas, kuriuo kopūstai prispaudžiami prie viršaus, taip pat turėtų būti medinis. Jei tai nėra masyvus ąžuolinis gaminys, ant viršaus privaloma uždėti papildomą svorį. Jei naudojate kokius nors metalinius svarmenis, nepamirškite jų užsandarinti dviem plastikiniais maišeliais, antraip kopūstai įgaus rūdžių atspalvį ir geležies skonį. Vargu ar tai patiks visiems, kurie jo paragaus.
Marinuojant netinka jodo turinti druska, kuri praverčia kasdieniame maiste. Penkiems kilogramams kopūstų reikės 100-120 g druskos.
Tikiuosi, kad jūsų kopūstai bus tokie, kokie ir turi būti – sultingi, apetitiški ir traškūs!
Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.