Kotletai yra vienas iš tų patiekalų, kurių receptai iki šiol nėra tiksliai suskaičiuoti, ir kiekvienas receptas turi savo prieskonį, todėl kotletų skonis skiriasi nuo kitų šeimininkų, geresnis ar blogesnis – diskutuotina, bet tikrai kitoks.
Pasidalysiu su jumis vienu iš receptų, kurį man iš tiesų papasakojo mano draugas, pagal tautybę žydas, kurio vienas mėgstamiausių juokelių buvo apie skurdą. Jis taip pat pravedė nedidelę ekskursiją į kotletų istoriją, buvo labai įdomu ir informatyvu. Pasirodo, „cutlet” yra prancūziškas žodis, pažodinis vertimas – mėsos gabalas, o literatūrinis vertimas – ištisa frazė – mėsa su kaulu, virta ant anglių, būtent tai prancūzai ir turėjo omenyje priešpaskutiniame amžiuje, sakydami „cutlet”.
Dabar tai daug paprasčiau. Stereotipinis kotletas – tai smulkiai supjaustyta mėsa, iškepta „pyrago” pavidalu keptuvėje arba ant skardos. Tačiau mūsų šiandienos receptas šiek tiek kitoks, todėl verta į jį atkreipti dėmesį.
Originaliausia recepte bus malta mėsa – ją gaminsime iš kilogramo vištienos. Reikės dviejų svogūnų, trijų ar keturių česnako skiltelių, dviejų šimtų gramų baltos duonos, stiklinės pieno, kiaušinio, šaukšto grietinės, trupučio karvės sviesto ir prieskonių
Pirmiausia darome klasikinį svogūnų kepimą, supjaustydami juos žiedais. Juos pakepiname karvės svieste. Baigiant kepti sudedame smulkiai supjaustytą česnaką, minutę pamaišome ir nukeliame nuo ugnies.
Nuo duonos nuimame pluteles, suvilgome ją pienu ir kartu su vištienos filė permalame per mėsmalę, po to sumaišome su kepimo mase.
Įdedame prieskonių pagal skonį ir formuojame „paplotėlius
Kepama standartiškai, augaliniame aliejuje, iš abiejų pusių, kol atsiranda plutelė. Geriausias tokių kotletų garnyras – ryžiai arba grikiai.
Gero apetito!
Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.