Pomidorai meduje yra sudėtingas dalykas. Vieną kartą jų paragavę, jau ieškote antro stiklainio. Tai ne šiaip paruošimas, o kažkas panašaus į kulinarinius spąstus: skonis neįprastas, saldumo ir rūgštumo pusiausvyra subtili, o aromatas beveik pavojingas. Subtilus, su vasaros ir šiltos žemės prieskoniu.
Paslaptis slypi marinate: medus, actas, česnakas, truputis žolelių – ir pomidorai pasikeičia neatpažįstamai. Jie tarsi iš vidaus išmirkę marinate. O marinatas toks universalus, kad jį galima naudoti ne tik pomidorams – su juo puikiai tinka ir kopūstai.
Ko reikės pusės litro stiklainiui:
- mažų, tankiu paviršiumi pomidorų – apie 350 g;
- česnako – 3 skiltelių;
- krapų, serbentų lapų, vyšnių lapų, lauro lapų – kiek siela prašo;
- druskos – 1 šaukštelis;
- medaus – 1 šaukštelis;
- 9 % acto – 0,5 valg. š. litro.
Pirmiausia – pasirinkimas. Pomidorai turi būti nedideli, be įtrūkimų, be įdubimų ir minkštais šonais. Tik tankius, elastingus vaisius, kurie gerai išlaiko formą.
Sterilizuoto stiklainio dugne siunčiami žalumynai – kad nusėstų. Galima įberti šiek tiek raudonėlio pipirų, jei norisi aštrumo. Tada sudėkite pomidorus – atsargiai, nespauskite, netręškite. Tarp sluoksnių – plonos česnako skiltelės. Viskas turi būti tolygiai pasiskirstę.
Tada belieka prieskoniai: druska, medus ir actas – tiesiai į stiklainį, po gramą, nepersistengdami. Geriau vartoti skystą medų, gėlių arba liepų medų. Actas – griežtai 9 %, ne obuolių ar esencijos
Kitas žingsnis – vanduo. Jis turi būti karštas, beveik verdantis, bet ne burbuliuojantis. Supilkite pomidorus iki pat viršaus, kad neliktų tuštumų. Lengvai uždenkite dangčiu ir sterilizuokite. Pusės litro stiklainiai – 7 minutės nuo tada, kai puode užverda vanduo. Litriniai stiklainiai – 10 minučių. Svarbiausia – nepervirkite, bet ir nesutrumpinkite laiko: tai turi įtakos skoniui.
Po sterilizavimo – suvyniokite
.
Greitai, sandariai, nesukdami. Apverskite aukštyn kojomis ir uždenkite rankšluosčiu. Leiskite jiems lėtai atvėsti – taip jie pasieks.
Laikyti geriau ten, kur vėsu, bet be drėgmės: rūsyje, tamsiame sandėliuke, nišoje prie sienos ar net po lova, jei nėra galimybių. Stiklainiai laikomi ilgai, bėgant metams skonis tampa tik intensyvesnis.
Šių pomidorų pristatinėti nereikia. Jie skirti ne barščiams ar padažui – jie skirti šūkiui, duonos riekelei, triukšmingam stalui su draugais. Kiekvienas svečias vėl jų griebsis. Išbandyta.
Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.