Ar įmanoma įsivaizduoti Naujųjų metų šventę be gerai žinomų ir visų mėgstamų salotų „Silkė po kailiu”? Žinoma, kad ne! Būtent šios salotos yra šventinės nuotaikos pradininkės. Ji asocijuojasi su Kalėdų eglute, pušų aromatu, svečiais ir dovanomis, kurios būtinai lydi kiekvienus Naujuosius metus. Ir nepaisant to, kad pastaraisiais metais atsirado daugybė salotų, nė viena iš jų negali išstumti iš naujametinio stalo ir iš bet kurios šventės „Silkės po kailiu”, kurią mėgsta absoliučiai visi.
Po šiomis salotomis užaugo iškart kelios kartos, laukiančios kitos šventės, o mamos, močiutės ir apskritai visos moterys švenčių išvakarėse apsirūpindavo reikiamų ingredientų šioms legendinėms salotoms paruošti. Tikra duoklė praeičiai!
Kiekviena iš mūsų visada sluoksnius dėliojo bet kokia tvarka, tačiau visada nekintamai laikėsi vienos pagrindinės taisyklės: silkė žemyn, burokėliai ant viršaus. O likusius sluoksnius galima kaitalioti, kaip jums patinka. Tik sąmoningai sprendžiant šį klausimą galima atrasti papildomų skonių, kurie slepiasi po tankiu majonezo sluoksniu.
Taigi, teisingiausias sluoksnių kaitaliojimas salotose „Silkė po kailiu”
Sovietų Sąjungoje mėsos trūko, tačiau silkės gauti buvo daug lengviau. O ir kiti šių salotų komponentai itin paprasti ir pigūs. Greičiausiai būtent kainų politika tapo lemiamu veiksniu. Viskas paruošiama greitai ir elementariai: verdame bulves, buriaką, marinuojame svogūnus, triname obuolius ir perkame majonezą. O taip, taip pat valome pačią silkę. Beje, internete gausu būdų, kaip vos keliais judesiais išvalyti silkę.
Šiais laikais parduotuvėse galima nusipirkti bet ką. Taip pat ir silkės filė. O jei visai nenorite tepti rankų ant žuvies, galite nusipirkti jau paruoštos filė. Žinoma, kulinarija nestovi vietoje, nuolat tobulėja ir diktuoja savo taisykles. Ir, pasirodo, būtent salotų sluoksnių eiliškumas yra labai svarbus jas ruošiant.
Kaip visą laiką buvo priimta pas mus? Visus produktus išdėliojame tarkuotus stambia tarka, viską gerai ištepame majonezu ir kelioms valandoms dedame į šaldytuvą, kad įsigertų ir sustingtų. Juk teisinga „Silkė po kailiais” yra kaip ir barščių atveju – ją reikia primygtinai ragauti. O patiekalą įprasta patiekti pyrago pavidalu.
Sluoksnių kaita salotose turėtų būti tokia, tarsi kiekvienas iš jų egzistuotų atskirai. Paprasčiau tariant, sudėtines salotų dalis išdėliokite taip, tarsi kiekvienas iš eilės einantis sluoksnis būtų atskira operos arija. Taip skonio receptoriai galės atpažinti kiekvieną natą, kiekvieną atskirą skonį, o ne tik tada, kai jie papildo vienas kitą.
Pažvelkime į išsamią salotų „Silkė po kailiu” sluoksnių schemą, kuri nustebins visus išrankiausius gurmanus. Juk šiuolaikinį žmogų kuo nors sužavėti gana sunku. Taigi, pradėkime formuoti salotų sluoksnius:
silkė su svogūnais – prieskoniui ir skonio deriniui pagardinti galite pridėti tarkuoto imbiero ir žiupsnelį parmezano;
marinuoti svogūnai ir silkė;
silkę su virtomis bulvėmis;
bulvės su žaliaisiais svogūnais (svogūnai bus kartojami ateityje, todėl, jei norite, galite juos pakeisti kitais žalumynais);
žalieji svogūnai su virtais kiaušiniais;
kiaušiniai su konservuotais žirneliais;
žali žirneliai su virtomis morkomis;
morkos su sviestiniais moliūgais ir kalendromis.
Ant salotų viršaus labai dažnai pabarstoma tarkuotu burjaku ir užpilama majonezu. Patariame šį sluoksnį pakeisti tarkuotais tryniais su žolelėmis.
Taip pat norime atkreipti dėmesį į patį padažą. Žinoma, niekas nedraus jums naudoti įprasto majonezo. Tačiau galite naudoti ir kokį nors įdomų būdą. Jei lygiomis dalimis sumaišysite grietinę ir majonezą, lašelį garstyčių ir balzaminio acto, truputį druskos, cukraus ir viską suplaksite, gausite kažką panašaus į aioli padažą!
Panašų receptą „Silkė po kailiais” ruošdavo šiaurės tautos. Norvegai, pasirodo, taip pat gardžiuojasi šiomis salotomis. Ten jos ne mažiau populiarios nei mūsų šalyje. Juk joje yra kažkas tokio, kas traukia gurmanus, nepaisant visų prietarų ir įsivaizduojamų apribojimų. Būtent šis patiekalas pirmiausia ir pasklinda nuo stalų. O kuris šių salotų variantas labiau patinka jums?
Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.