Norėčiau su visais pasidalyti raugintų kopūstų virimo paslaptimis. Mūsų šeima jį naudoja jau daugelį metų ir visi yra labai patenkinti rezultatu. Mūsų draugai visada stebisi, kaip mes taip skaniai paruošiame kopūstus. Taigi nusprendėme atskleisti kortas. Tik jums, čia ir dabar – užrašykite! Greitai paruošiamų raugintų kopūstų receptas!

Greitai rauginti kopūstai
Jei nuspręsite pasigaminti raugintų kopūstų pagal šį receptą, mėgausitės traškiais ir kartu sultingais kopūstais. Šis receptas – tikras atradimas tiems, kurie nepripažįsta acto ir kitų dirbtinių bei kenksmingų priedų. Šie kopūstai marinuojami savo pačių sultyse! Pasirodo, tai labai naudinga. Lengvas dietinis patiekalas. Paprasta ir greita paruošti. Reikėtų tiksliai laikytis visų proporcijų, nes jos puikiai suderintos.
Visi žino, kiek daug vitaminų ir naudingų medžiagų yra raugintuose kopūstuose. Tikras vitaminų kokteilis! Juose daug jodo, magnio ir askorbo rūgšties, kurie labai svarbūs stipriai imuninei sistemai formuotis šaltuoju metų laiku.

Sudedamosios dalys:
kopūstai – 2,5 kg
morkos – 1 vnt.
druskos – 1 valgomasis šaukštas.
medaus – 1 valg. š.
Būtina vartoti vėlyvųjų veislių kopūstus. Tada gausite tinkamą patiekalą. Nereikėtų pirkti mažiau nei dviejų kilogramų kopūstų. Tokiu atveju jie nebus sultingi ir skanūs. Pašalinkite viršutinius lapus, nes jie dažnai būna nešvarūs ir pažeisti. Juose nėra daug sulčių.

Toliau reikia supjaustyti skiltelę į kelias dalis. Taip pat pabandykite išspausti daigus iš kelių pusių. Jei jie traškūs, vadinasi, geri. Po to susmulkinkite kopūstą taip, kaip jums patinka. Aš paprastai naudoju smulkintuvą. Taip man labiau patinka. Tačiau kai kuriems žmonėms tinka peilis. Nepatartina smulkinti per daug smulkiai, kitaip kopūstai pavirs į košę. Kai kopūstai bus susmulkinti, galite juos perkelti į gilų dubenį.
Po to nuplaukite ir nulupkite morkas ir sutarkuokite jas bet kokia tarka. Netrinkite per smulkiai – nes jos gali perkelti savo spalvą į kopūstus. Kai morkos bus sutarkuotos, sumaišykite jas su kopūstais ir išmaišykite, tada jos pradės leisti sultis. Nedėkite per daug morkų, nes kitaip kopūstai nebus traškūs.

Pradėkime rauginti
Pats rauginimo procesas vyksta trijų litrų talpos buteliuose – tai patogiausias rauginimui skirtas indas. Tinka įprasta valgomoji arba joduota druska. Juolab kad jos reikės tik vieno valgomojo šaukšto. Jei kopūstų yra daugiau, druskos reikia imti daugiau. Tik laikykitės proporcijų – dar kartą primenu. Jei vartosite brangią druską su priedais, ji gali sulėtinti rūgimo procesą ir blogiau įsigerti į daržoves.

Kopūstus į butelį reikia dėti sluoksniais, kiekvieną sluoksnį užpilant druska. Nepatartina pripildyti stiklainio iki pat viršaus, nes rūgimo procese išsiskiria sultys, o joms reikia išleidimo angos. O po stiklainiu reikia padėti gilią lėkštę, kad sulčių perteklius joje susikauptų. Kai visos sultys susigers į kopūstus, galima išpilti iš lėkštės.

Dabar kopūstus reikia 12 valandų palikti ramybėje – į šaltą vietą jų nedėkite. Uždengti stiklainio dangčiu nebūtina, kad patektų deguonies. Kai prasidės rūgimo procesas, tada išsiskirs sultys. Kai sulčių nepakanka, jos praskiedžiamos virintu vandeniu. Kai kurie žmonės mėgsta šiek tiek saldumo ir įmaišo šiek tiek medaus. Medus yra antiseptikas ir konservantas. Todėl kopūstai su juo išsilaikys daug ilgiau. Ir įgaus pikantišką skonį. Jis taip pat prisotins patiekalą papildomų naudingų medžiagų.

Kopūstų rauginimo procesas yra rūgimo procesas. Ir šio proceso metu išsiskiria vandenilio sulfidas. Būtina kiekvieną dieną stiklainyje esančius kopūstus kažkuo ilgu ir aštriu pradurti iki dugno. Tuomet neliks rūgštaus kvapo. Po trijų dienų kopūstus jau galima valgyti. Jei kambario temperatūra žema, kopūstai gali rūgti ilgiau. Kai kopūstai jau rauginami, juos galima padėti į šaldytuvą. Cukraus naudoti nereikia. Taip kopūstų galiojimo laikas pailgės. Tiesą sakant, jei kas nežinojo, raugintus kopūstus galima laikyti apie šešis-aštuonis mėnesius.

Gero apetito!

Laimutė Vasiliauskienė – namų šeimininkė ir straipsnių autorė, kurios kasdienybė sukasi tarp jaukių buities darbų ir kūrybinio rašymo. Ji mėgsta pastebėti grožį paprastuose dalykuose, domisi kasdienėmis žmonių istorijomis ir jas perteikia savo tekstuose aiškiai, šiltai ir nuoširdžiai. Laimutės straipsniai – tai tikros patirties, smulkių atradimų ir gyvenimiškos išminties derinys.





